Dabar geriau įsivaizduoju kaip jautėsi Tadas Blinda belygindamas svietą. Bent jau kokiu “transportu” jam teko naudotis tvarkant reikalus. Jodinėjimas Islandijos arkliukais gal ir neprilygsta jodinėjimui su mūsų lietuviškais žirgais, bet niūrią rudenio dieną paverčia tikru malonumu.
This entry was posted on
Gruodis 4, 2008 at 21:34 and is filed under Šaulio užrašai.
