ryto migloje
rusena dienos pradžia
garuoja kava

Vakar vėlai važiuodamas namo girdėjau įdomią istoriją apie Hilton viešbučių imperijos įkūrėją. Taip taip, tos pačios Paris prosenelį Conrad Hilton. Taigi, šis žmogelis, nors ir labai pinigingas ir galingas vengė viešumos, nedalino interviu ir turėjo labai skirtingą gyvenimo stilių nei jo “party” anūkės Paris ir Nicky. Vis dėlto, prieš pat mirtį, jau būdamas virš 90 metų sutiko surengti paskutinę spaudos konferenciją, į kurią buvo sukviesti žinomiausi žurnalistai. Vienas iš jų paklausė: “Dabar kai esate tiek pasiekęs, kokią žinią norėtumėt palikti žmonijai?”. Po šio klausimo, ilgokai galvojo senolis, o po to ištarė: “Laikykit, prašau, dušo užuolaidą vonios viduje kai prausiatės”.

Kas gyvenime yra svarbiau - patenkinti tūkstantį norų ar suvaldyti vieną vienintelį? Atsakymo į šį klausimą paieškos užkels tave į budistiškus Himalajus. Mažai šiame filme žodžių, bet jų ir nereikia, nepamenu kito tokio filmo su tiek daug jausmų perteiktų be ilgų dialogų. Žiūrint šį filmą apima neapsakoma ramybė, lyg kontrastas tokiai sudėtingai temai. Po šio filmo, vienas žmogus konstatavo, kad vyrai yra nesubrendę būtybės. Galbūt ji teisi. Ach, kaip norėtūs papult i Himalajus…

Jeigu jau nebelieka laiko parašyti i savo blogą, belieka tik konstatuoti - eilinį kartą esu paskendęs darboholizmo liūne.

Ech, tas lietuviškas noras padaryti viską idealiai, aprėpti daugiau nei normalus žmogus gali, padaryti viską laiku ir t.t. Be to, iš apačios spaudžia pavaldiniai, o iš viršaus - šefas. Panašiai kaip mėsmalėje, tik dar nelendu per kitą jos galą. Bet būsena smagi.

Situacija, manau, daug kam aiški. 12-14 valandų ofise, šiomis dienomis man tapo norma. Vienintelis išsigelbėjimas - šuoliais artėjančios atostogos. Vien tai suteikia ekstra energijos, tačiau ir streso prideda, nes viskas turi būti pabaigta iki atostogų. Visai kaip prieš Kalėdas. 

Taigi, atgal prie darbo, o įrašai, deja, turės palaukti.

beveik naktis
šviesu ir šilta parke -
vidurvasaris

Hormoniškam, taip, visai ne harmoniškam, pavasariui besibaigiant belieka visa galva nerti į vasaros malonumus. Aš beveik sprogstu iš laimės, kaip muilo burbulas, kuomet galiu papulti prie vandens. Vėjas galvoje, saulės kaitroj, lyg salamandra, išsitiesęs ant denio geriu vasaros eliksyrą. Mano fantastiškai beprotiška vasara jau čia! Tad skubėkim, nes prabėgs jos…

Vėjas gana nedidelis, rami pradžia.

Čia pat ir Chelsea klubo savinikas, milijardierius Roman Abramovitch prišvartavo savo groteskiškai brangų žaisliuką. Kainuoja apie 0,1 milijardo eurų, arti geriau neplaukti, už įbrėžimą teks dirbti visą gyvenimą…

Su šiuo gražuoliu trimaranu drąsūs žmonės apiplaukė Pasaulį.

Vienas iš tų filmų, kurį aš galėčiau žiūrėti dešimtis kartų. Pasiklydę vertime - tai subtilus, ypatinga atmosfera persmelktas filmas, kuriame daugelyje epizodų atpažįsti save. Visi, kam teko keliauti, patirti kultūrinį šoką, būti toli nuo artimųjų, ieškoti artumo, pajus kaip puikiai režisierė atskleidė visus šiuos užplūstančius jausmus. Kiekvieną kartą bežiūrėdamas šį filmą, mėgaujuos puikia Scarlett Johansson ir Bill Murray vaidyba.

Šio pavasario kepimo ant grotelių (grilinimo) premjera — višta ant alaus skardinės. Manau, kad šis originalus kepimo būdas gimė kažkur Amerikoje. Visą ilgiausią žiemą laukiau, kol galėsiu šį reikalą išbandyti.

Taigi, praėjusį savaitgalį, orams pagerėjus, “pasodinome” pora vištų ant alaus skardinės ir taip atidarėme sezoną. Visiems, kas rūpinasi savo figūra, grilinimas yra puiki alternatyva, nes išteka daug riebalų (nors alus po to viską kompensuoja).

Kadangi turėjau ketpti dvi vištas iš karto, todel sparneliai atsidūrė per arti grilio sienelių ir truputį apdegė. Tai buvo, ko gero vienintelis fėleris, nes svečiai ir mes valgėme pirštus apsilaižydami…

Trails of cold water
land decided to stay home…
Leaving my harbour

Vėjas plaukuose
Mūsų žvilgsniai sustojo
Paskęsiu tavy